Jei norime pagerinti savo gyvenamosios ar darbo aplinkos išvaizdą, dažnu atveju renkamės kambarinį augalą. Ar tai būtų sukulentai, orchidėjos, ar bet koks lapinis augalas, dažnai ieškome išskirtinės išvaizdos augalų. Tokių, kurie suteiktų malonumą prižiūrint, o atvykus svečiams – galėtume atsakinėti į klausimus ir džiaugtis svečių nuostaba.
Ypatinga ir išskirtine išvaizda alsuojanti araukarija vis labiau atranda mūsų namus, tačiau be jos, dar dažniau žmonės renkasi bonsai medelis. Galiausiai, bonsai medeliai yra tikrų medelių miniatiūrinės versijos, auginamos Japonijos kultūra ir tradicijomis persmelktu metodu, kuris yra vadinamas bonsai. Apjungus abu šiuos elementuis galima gauti gyvą interjero dizaino elementą, apie kurį tikrai kalbės visi. Tai – araukarija bonsas.
Araukarija yra visžalis spygliuotis augalas, kuris dar yra žinomas ir vadinamas švelniaja eglute. Tai iš Norfolko salyno kilęs medis, kuris pamažu tampa vis populiaresne mums įprastos eglutės pamaina, ypatingai Kalėdiniu laikotarpiu, nes jos spygliai ir minkšti ir visiškai nesibado. Populiariu šis medelis tapo todėl, kad priešingai nei dauguma spygliuočių, araukarija yra prisitaikiusi gyventi patalpose ir žaliuoja ištisus metus, dėl per didelės kaitros nenumesdamos savo spyglių.
Kadangi araukarija yra prisitaikiusi gyventi patalpose, dažnu atveju ji auga 12-23 cm skersmens vazonuose ir užauga iki 110 cm aukščio. Gal tai ir neatrodytų kaip labai įspūdingas skaičius, tačiau natūralioje aplinkoje, gamtoje ši medžių rūšis gali užaugti ir iki 60-70 metrų aukščio. Bet, juk kalbame apie kambarinį augalą, tad būtent 30-110 cm aukščio medelis yra puikiai tinkamas auginti namuose. Be to, kad yra išskirtinės išvaizdos, araukarija taip pat nėra lepus augalas, kurio priežiūrai nereikia skirti ypatingai daug laiko ir sukurti ypatingų aplinkos sąlygų.
Tradicine prasme, bonsas gali būti bet koks medelis, auginamas būtent bonsai metodu. Šiauo atveju, araukarija nėra išskirtinė. Ir nors kaip kambarinis augalas, araukarija jau yra gerokai mažesnis medelis nei tas, kurį galime sutikti gamtoje, visgi, araukarija bonsas išsiskiria tiek savo dydžiu, tiek išvaizda. Bonsai nurodo ne tik augalo ūgį, bet ir jo auginimo būdąč, formavimą, genėjimą ir visus kitus aspektus, kai tuo tarpu įprasta araukarijos išvaizda, kaip kambarinio augalo, yra tiesiog mažesnė natūraliai augančios eglutės versija.
Bet kuriuo atveju, araukarija ir bonsas, kaip atsikri augalai, turi nemažai skirtumų, kuriuos vertėtų peržvelgti, norint nuspręsti, kurį augalą norėsite pasirinkti savo namų puošimui ir aplinkos atgaivinimui. Keletas jų yra išvardinti žemiau.
Jeigu lygintume abiejų šių kambarinių augalų dydžius, tai bonsas, dažnu atveju, būtų gerokai mažesnis. Aišku, nereiktų pamiršti ir to, kad labai seni bonsai medeliai gali būti tikrai dideli. Bonsai medelių aukštis gali varijuoti nuo 3 centimetrų iki 2 metrų, priklausomai nuo medelio amžiaus ir klasifikacijos, bet dažniausiai sutinkami 30-50 cm aukščio medeliai. Ypatingai, jei kalbėsime apie araukarija bonsą. Na, o vazonėlio dydis tikrai nebus masyvus ir priklausys nuo paties augintojo skonio ir noro, bet dažnu atveju tai bus žemas ir siauras vazonėlis. Kadangi bonsus reikia formuoti, jis išlaikys savo išvaizdą ir panašų dydį praėjus net ir ne vieneriems metams.
Tuo tarpu tikrasis araukarijos kambarinis augalas gali užaugti ir iki 110 cm, o neformuojamas augs gražios, piramidės formos, bet vis labiau plėsis, o laja tankės ir su amžiumi, darysis vis brandesnis medis. Vazono dydis, dažnu atveju, yra kaip bet kurio kito kambarinio augalo, o skersmuo laviruoja nuo 12-23 cm, priklausomai nuo paties augalo dydžio. Kad ir kaip bežiūrėsime, araukarijai tikrai reikės gerokai daugiau erdvės patalpose, nei bonsui, tad jei jūsų erdė yra ribota, reiktų atsižvelgti ir į tai.
Bonsai priežiūrai, lyginant su kitais kambariniais augalais, reiktų skirti šiek tiek daugiau dėmesio. Dažnu atveju, bonsai yra tropiniai ar subtropiniai augalai, tad jiems reikia daugiau šviesos, drėgmės, juos reikia saugoti nuo aplinkos pokyčių, skersvėjų, ligų ir kenkėjų. Taip pat, nors ir mėgsta drėgmę, bonsų negalima perlaistyti, nes mažame vazonėlyje drėgmė greitai gali pavirsti pelėsiu ir taip pakenkti šaknims, šaknys gali imti pūti. Taip pat, bonsas negali ir visiškai išdžiūti. Bonsą reikia ir persodinti, tačiau tą reikia daryti tik esant poreikiui, kurį suprasti galima atsargiai ištraukus medelį iš vazono ir patikrinus, ar šaknys nėra susisukusios. Kadangi vazonas dažnu atveju yra mažas, maistingosios medžiagos greitai yra išeikvojamos, tad ir tręšti bonsus reikia reguliariai. Kiek atsparesni yra fikusai bonsai, tačiau jei kalbame apie araukarija bonsą, jam reiktų skirti daugiau dėmesio, nuolat genėti, formuoti jo išvaizdą, tiek lajos, tiek kamieno.
Kambarinio augalo aurakarijos priežiūra yra sąlyginai paprasta. Kadangi tai viena iš retų spygliuočių rūšių, galinčių gyventi patalpose, juos tereikia reguliariai persodinti (jaunas eglutes kas 1-2 metus, senesnes – rečiau) ir palaikyti dirvos drėgmę. Perlaistyti nevertėtų, bet svarbiausia – dirvos neišdžiovinti, o laistant naudoti pastovėjusį, kambario temperatūros vandenį. Taip pat, augalą reiktų tręšti ir tam tinkamos spygliuočiams tinkamos trąšos. Galiausiai, araukarija mėgsta šiek tiek vėsesnį klimatą, tad kuo patalpoje vėsiau – tuo geriau.
Bonsai yra išskirtini medeliai ir jų rūšių yra labai daug. Nors dauguma rūšių yra kilusios iš tropinių ar subtropinių regionų, yra ir tokių, kurie auga ir kitose klimato sąlygose. Labai norint ir įdėjus pastangų bei laiko, galite kaip bonsą užsiauginti ir vietinį Lietuvoje augantį medį, kad ir beržą ar ąžuolą. Bonsai yra ir kambarinių, ir lauko medelių, tad rūšių galime priskaičiuoti tūkstančiais, tačiau jų tarpe galima rasti ir araukarija bonsai.
Araukarijų rūšių yra gerokai mažiau, kadangi tai yra konkreti medžio rūšis. Araukarijų medžių genčiai yra priskiriamos 20 skirtingų rūšių, o dažniausiai Lietuvoje yra sutinkama aukštoji araukarija, kuri, beje, dažniausiai ir yra auginama kaip kambarinis augalas. Aukščiausia iš visų – žvilgioji araukarija, auganti Papua Naujojoje Gvinėjoje, galinti užaugti net iki 90 metrų aukščio.
Bonsai medelių kainos laviruoja priklausomai nuo jų rūšies ir amžiaus, technikos, kuria buvo formuota ir, aišku, paties dydžio. Vieni dažniausių perkamų, mažiausiai priežiūros reikalaujantys ir dar visai jauni bonsai gali kainuoti apie 20-30€ už medelį, gerokai senesni gali kainuoti ir kelis šimtus ar net tūkstančius. Araukarija bonsai yra gerokai retensi medeliai, jie auga lėčiau, o formavimas yra kiek sudėtingesnis, todėl ir jų kaina yra šiek tiek didesnė. Dar jaunesnis ir mažiau formuotas araukarijos bonsas gali kainuoti apie 50-70€, o jau senesnis ir labiau prižiūrėtas bei formuotas medelis gali kainuoti ir iki 500€.
Tuo tarpu araukarija kaip kambarainis augalas yra gerokai pigesnė. Priklausomai nuo pardavėjo, amžiaus ir dydžio, medelis gali kainuoti nuo kelių iki kelių dešimčių eurų.
Kad ir kokia bonsai medelio rūšis bebūtų, visi jie yra privalomai formuojami ir tai reikia daryti reguliariai. Pirmiausia, tai medelio laja. Ją nuolat reikia genėti, trumpinti šakeles, taip išlaukant tokią formą, kokios tikitės iš paties bonsai. Taip pat, formavimas įtraukia ne tik lajos, bet kamieno ar šakų išvaizdą. Tai dažniausiai daroma su specialaus storio vielutėmis, kuriomis yra formuojamas medelis jam augant. Šis procesas turi būti nuolat kartojamas, kas kelias savaites ar mėnesius (priklausomai nuo medelio augimo greičio) nuimant vielas, siekiant išvengti paties kamieno pažeidimo, ir vėl iš naujo jas uždedant, kuriant naują augimo krįptį ar formą. Tai yra gana ilgas ir kantrybės reikalaujantis procesas, tačiau tikrai vertas galutinio rezultato. Formuojami, dažnai, būna ne tik patys medeliai, bet ir bendra jų išvaizda – tai išorinės šaknys bei pati kompozicija. Pastaroji gali būti formuojama su samanomis, akmenimis ar dar kažkokiais elementais, kurie sukurtų žadą atimančią išvaizdą.
Specialių formavimų technikų araukarija neturi, mat ji auga kaip kambarinis augalas. Yra tik vienas dalykas ir tai – genėjimas. Paprasčiausiai, susiformavus poreikiui galima patrumpinti eglutės šakas, taip išlaikant jos gražią piramidinę formą.
Bonsai medelių auginimo vietos gali skirtis nuo to, kokio tipo medelį turite. Kambariniai bonsai mėgsta gyventi kuo mažiau kintančioje aplinkoje, taip nesukuriamas papildomas stresas. Geriausia jį auginti šiltoje ir saulėtoje vietoje bet ne ant tiesioginių saulės spindulių, atokiau nuo skersvėjų. Bonsams reikalinga didelė drėgmė, tad reiktų tuo pasirūpinti šalia pastačius oro drėkintuvą ar vandens vonelę, ypatingai šaltuoju metų laikotarpiu, kai patalpų šildymas labai išsausina orą. Lauko bonsai gali drąsiai gyventi lauke, tačiau tokioje vietoje, kur karščiausią dienos dalį pridengia bent kažkoks pavėsis, taip išvengiant lapų nudeginimo ar išsausinimo. Geriausia, kad medelis augtų tokioje vietoje, kur aplink daug žalumos, tokiu atveju bonsui nepritrūks drėgmės. Jei medelis auga balkone ar terasoje, reiktų nepamiršti apie jo drėkinimą, mat įkaitintos sienos ar lentos skatina vandens garinimą iš paties medelio.
Kaip jau minėjome, araukarijos yra vienos iš retų spygliuočių rūšių, kurios gali ramiai gyventi patalpose, tačiau jos mėgsta kiek vėsesnę aplinką. Jos mėgsta ryškią ir gerai pasklidusią šviesą ir šešėlį, tad tiesioginėje saulėje jos auginti nederėtų. Idealiausiu atveju reiktų rasti patalpose vietą, kuriose temperatūra smarkiai nekinta ir išlieka žema. Tobula, jei temperatūra yra apie +12 laipsnių. Jei temperatūra yra aukštesnė, reiktų pasirūpinti medelio drėkinimu, apipurkšti dulksna ar tiesiog sukurti daugiau drėgmės. Galima net sakyti, kad oro drėkintuvas, kaip ir bonsui, būtų labai naudingas, tačiau dar geriau būtų, jei araukariją kelis kartus per dieną apipurkštumėte vandeniu.
Tai yra klausimas, kurį turi atsakyti kiekvienas augalų augintojas atskirai. Reikia įvertinti visus aspektus – tiek savo biudžetą, tiek norus, tiek ir pačias gyvenimo aplinkybes. Žiūrint idealiu atveju, bonsai medelis yra kiek pranašesnis augalas auginimui namuose. Nors ir jo priežiūra reikalauja šiek tiek daugiau pastangų, galima rasti tokių rūšių, kurios yra atsparesnės pradedančiojo augintojo neapdairumui ar žinių stokoms, o galutinis vaizdas yra labai įspūdingas. Taip pat, kad ir kaip keistai skambėtų, Lietuvos klimatas yra gerokai dėkingesnis būtent bonsai medelių auginimui, mat jie mėgsta šilumą. Be viso to, bonsai dar ir užima gerokai mažiau vietos, tiek aukščio, tiek dydžio prasme, tad ieškantiems kompaktiškesnio augalo, būtent šis bus tinkamas labiau.
Kita vertus, araukarijų nereikia tiek daug prižiūrėti ir formuoti, jos yra pigesnės ir nekelia labai didelių reikalavimų, nors ir yra kiek jautresnės per dideliam karščiui, su kuo pastaraisiais metais dažnai susiduriame savo klimato zonoje. Turbūt retas šiais laikais gali nuolat išlaikyti žemą temperatūrą ir didelį šviesos kiekį toje pačioje patalpoje, tad tokios sąlygos gali sukelti tam tikrų nepatogumų.
Abu augalai, tiek araukarija, tiek bet kokios rūšies bonsai medelis, auginimo prasme turi savų pliusų ir minusų ir derėtų atsižvelgti į daug aspektų, bet galiausiai, pasirinkimas bus paties augintojo. Nepaisant visko, kad ir kokį augalą pasirinksite, turėsite naują, mažą (ar salyginai mažą) draugą, kuriam dėmesio ir priežiūros vis tiek reikės, bet jis džiugins jus kiekvieną dieną.