Viskas, ką reikia žinoti apie bonsai medelių persodinimą
Visi supranta, kad medžiai, įskaitant ir bonsai medelius, nuolat auga. Kaip ir visi žemėje augantys augalai, jie skleidžia savo šaknis, o jomis – renka dirvoje esančius mikroelementus ir kitas maistingasias medžiagas, kurios yra būtinos medžių sveikatai bei augimui. Bonsai medeliu išskirtinimus yra tas, kad jie paprastai auga specialiuose vazonuose, apribojančiuose tiek dirvą, tiek maistingųjų medžiagų kiekį. Būtent dėl šios priežasties, bonsų persodinimas turi tapti reguliariu įvykių tiek medelio, tiek jūsų gyvenime.
Bonsai medelio persodinimas nėra sudėtinga procedūra, ją tikrai gali atlikti kiekvienas žmogus, savo namuose auginantis šį dekoratyvinį augalą. Tam prireiks šiek tiek kruopštumo ir trupučio žinių – kaip patikrinti, ar medelį reik persodinti, kaip turi atrodyti šaknys ir ką su jomis reikia daryti. Po pirmojo tokio darbo, bonsai persodinimas taps įdomi ir net raminanti medelio priežiūros rutinos dalimi.
Kad jūsų bonsai medelis galiausiai nenumirtų iš bado, labai svarbu reguliariai jį persodinti. Ilgą laiką nepersodinamas medelis išnaudoja dirvožemyje esančias maistingąsias medžiagas, o šaknys prisitaiko prie vazono formos. Dėl vietos ir maistingųjų medžiagų trūkumo bonsai medelis nustos augti, ir, jei nesiimsite jokių veiksmų, jis tikrai žus. Persodindami bonsą vėl aprūpinsite medelį maistingosiomis medžiagomis, reikalingomis jam sveikai augti ir klestėti.
Bene dažniausiai namuose augančių medelių yra kambariniai bonsai, kuriems kasdien turėtų būti sudaromos šiltnamo sąlygos su tinkamu šviesos kiekiu, pakankamai drėgmės ir kitomis palankiomis sąlygomis. Kai taip yra, medelis gana greitai ima augti ne tik virš žemės, bet ir po ja, tad šaknys ima sparčiai raizgytis sąlyginai ankštame vazone, todėl norėdami to išvengtti, privalome medelį persodinti į patogesnį vazoną su nauju dirvožemiu. Bonsų persodinimas reikalingas, nes:
Nors bonsų persodinimas yra panašus į bet kokių kitų kambarinių augalų persodinimą, jis vis tiek reikalauja tam tikrų specifinių elementų. Kaip jau minėjome anksčiau, tai nėra labai sudėtingas procesas, tiesiog prieš persodinimą reiktų pasiruošti ir turėti specialių priemonių, kurios užtikrins, kad jūsų medelis po šio pavasarinio ritualo augtų gražus ir sveikas. Tam reikės tiek specialaus dirvožemio, naujo vazono, tiek ir įrankių, palengvinsiančių jūsų darbą.
Bonsai medelio persodinimas galės būt pradėtas, kai turėsite:
Klausimas kaip persodinti bonsą turbūt kamuoja visus šių gražių medelių savininkus. Bet bijoti tikrai nereikia, nes tai tikrai nėra sudėtingas procesas. Tereikia skirti šiek tiek laiko ir dėmesio. Ir, turėti visas reikalingas priemones – tai bonsai medeliams skirtą dirvožemį, vazoną bei bonsai persodinimui skirtus įrankius (žirklutes, kablį šaknų valymui ir kitus aukščiau išvardintus dalykus).
Visas bonsai persodinimas sudarytas iš kelių nesudėtingų žingsnių:
Bonsų persodinimas turi būt atliekamas konkrečiu laikotarpiu – ankstyvą pavasarį. Reiktų suprasti, kad persodinant medeliui vis tiek daroma žala, nes šaknys yra judinamos, karpomos, žemė keičiama, vazonas taip pat naujas (dažniausiai).Visi šie veiksniai sukelia ypatingai daug streso, būtent dėl to bonsai medelius rekomenduojama persodinti tuo metu, kai jie yra mažiau aktyvesni, prieš pat pabudimą po žiemos miego. Kadangi medelis dar neturės vešlios lapijos, persodinimas jai nepakenks, o ankstyvą pavasarį apkarpius šaknis, jos greitai atsigaus ir vėl pradės augti būtent pavasarinio augimo metu.
Tiesa, vertėtų paminėti, kad yra tokių medelių rūšių, kuriuos galima persodinti ir rudenį. Ši taisyklė labiau galioja kambariniams bonsai medeliams, mat gyvendami patalpose jie nepatiria tokių staigių temperatūrų ir aplinkos kaitų, kurie galėtų pakenkti apkarpytoms ar tiesiog sujudintoms šaknims.
Tačiau svarbiausias dalykas – persodinti bonsai medelių vasarą ir žiemą yra labai nerekomenduojama. Vasarą bonsia medelis intensyviai auga, prisitaiko prie didesnių vasaros karščių, todėl liestis prie šaknų tikrai nederėtų. Žiemą – priešingai. Atvėsus temperatūrai, šaknis tampa gerokai lengviau pažeidžiamos, taigi dirvožemio aplink jas irgi nevertėtų keisti.
Bonsai persodinimo dažnis priklauso nuo kelių aspektų, vienus jų, savaime suprantama, yra jų pačių dydis. Kuo didesnis ir brandesnis bonsai, tuo rečiau persodinimas yra reikalingas. Jei medelis jaunas ir greitai augantis, jį persodintų reiktų kas porą metų, kartais gal net ir dažniau. Didesni bonsai medeliai turėtų būti persodinami kas 3-5 metus. Patys didžiausi ir tikrai senesni bonsai medžiai gali būti persodinami dar rečiau, tik reiktų nuimti viršutinį dirvožemio sluoksnį ir pakeistį jį nauju, su daugiau maistingųjų medžiagų.
Dar vienas itin svarbus dalykas, kuris lemia, ar bonsai reikalingas persodinimas – šaknų būklė. Ankstyvą pavasarį atsargiai iškelkite savo bonsai medelį iš vazono ir pažiūrėkite, kaip atrodo jo šaknys. Jei šaknys yra tapo horizontalios ir pradėjo suktis ratu apie visą šaknų sistemą – persodinimas yra būtinas. Jei šaknys vis dar atrodo tvarkingai, palikite jas augti dar metams.
Bonsai persodinimas neturi tapti pagal konkrečią kalendoriaus datą nustatyti darbu. Bet kokiu atveju, svarbiausia yra stebėti medelį ir viską daryti tik pagal jo poreikius, o ne pagal nustatytas datas. Jei matote, kad medelis nesveikuoja ar jam jau reikia persodinimo, esant tinkamam metų laikui iškart jį ir persodinkite.
Daugiau apie rūpinimąsi bonsais - BONSŲ PRIEŽIŪRA